- liaukoti
- liaukóti vksm. Girti̇̀ výrai vẽmia, liaukója.
.
.
liaukoti — liaukoti, oja, ojo 1. intr. BŽ27 vemti; laistyti kuo nors nešvariu: Vemia, liaukoja, patvory nuvirtęs Rm. Kam liaukojat po kojų, nuo žmonių bus sarmata! Ps. | refl.: Bobos taip pat, kaip katės musmirių užėdusios, liaukojos, tvoromis žiogriais… … Dictionary of the Lithuanian Language
apliaukoti — 1. tr. Tsk apibjauroti, apteršti, aplieti, aptaškyti kokiais nors nešvarumais: Čia girtų praeita – visas takas apliaukotas Vb. Visi ratai apliaukoti, kaipgi su jais bevažiuosi Ps. ║ intr. apibėgti, aptekėti kuo: Sužeistoji koja taip apliaukojusi… … Dictionary of the Lithuanian Language
išliaukoti — 1. tr. BŽ181 išvemti. 2. refl. Tv išsisirgti, pasveikti. liaukoti; apliaukoti; išliaukoti; priliaukoti; susiliaukoti … Dictionary of the Lithuanian Language
liaugoti — liaugoti, oja, ojo žr. liaukoti 1: Kadgi tu ir liaugoji visą gryčią Ssk … Dictionary of the Lithuanian Language
liaukojimas — sm. (1); L214 → liaukoti 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
priliaukoti — tr. Kp, Jnšk pribjauroti, prišmeižti, privemti, prilaistyti: Merga visokių pamazgų prilaistė, priliaukojo pilną gryčią Jnšk. Visur priliaukota kraujo Sl. liaukoti; apliaukoti; išliaukoti; priliaukoti; susiliaukoti … Dictionary of the Lithuanian Language
susiliaukoti — susibjauroti, susiteršti: Kiaulės prieš dargną susiliaukoja J. Visas susliaukojo, net per kelnes sunkias Šmn. liaukoti; apliaukoti; išliaukoti; priliaukoti; susiliaukoti … Dictionary of the Lithuanian Language